- kerėtas
- kerė́tas, -a adj. (1) kerais išaugęs: Šalmėtrės yr dideliai kerė́tos, įsikerė[ja] veikiai Šts. Kad dangus kerėtas (tartum kerais nuguldytas), sėk: būs bulvės kerėtos End.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
keretas — kẽretas, a smob. (1) kas mažas, neužaugęs, sukerėjęs: Kas iš avies kẽretos, iš visų mažiausios! Varn … Dictionary of the Lithuanian Language